VDA KDF studentų parodą „SkuST“

M.Juodžio galerija, Kaunas 2011.05.19 – 31 d.

Jauni, iniciatyvūs, entuziastingi skulptoriai ir stiklo menininkai, žengiantys pirmuosius žingsnius kūryboje, pristato debiutinę, specialiai šiam įvykiui sukurtų darbų parodą. Parodai pasirinktas pavadinimas SKuST, reiškiantis skulptūros ir stiklo jungtį. Tokiu pačiu pavadinimu prisistato ir pati menininkų grupė.
Ši paroda - tarsi neformali peržiūra. Visgi čia atsiribojama nuo pažymių, akademinio vertinimo, standartinių reikalavimų. Tai greičiau - dovana sau: ekspozicija skirta pasidžiaugti, gerai ir naudingai praleisti laiką, pasidalinti mintimis, idėjomis, pabūti kartu, pakontempliuoti ir pasisemti įkvėpimo.
Ekspozicijoje aštuoni autoriai pristato 13 darbų. 12 individualių kūrinių ir vieną bendrą darbą pavadinimu “SKuST”. Tai - visų menininkų autoportretai, įspausti stiklo kubuose, tapę ne tik meno kūriniu, bet ir autoriniu parašu, vizitine kortele. Individualiuose kūriniuose pastebimas išmoningai pakeičiamas medžiagiškumo suvokimas, stiklas tampa priemone galinčia vaizduoti ir metalinius vinis, ir popierinės knygos lapus, ar netgi besilydančias smegenis. Skulptūrinėse kompozicijose atsiranda netradiciniai sprendimai: sunkus virsta lengvu ir netikėtai pakimba palubėje, stalas, užsilikęs nuo sovietmečio, savo stalčiuje talpina “kultūrinę mišrainę”, kultūristo torsas ironizuoja savo „kūno statymo” procesą, mažas sutvėrimas rėkia garsiau už kitus, o žmogaus veido lipdinys papildo trofėjų kolekciją. Žiūrovą prisiliesti prie eksponato kviečia interaktyvus skatinimas nusiplauti rankas.    
Paroda – tai galutinis taškas, šioje kūrybinėje iniciatyvoje. Įžangą jai padarė akcija prie Kauno M. Žilinsko galerijos simboliu tapusios Petro Mazūro skulptūros „Žmogus“. Vieną dieną, jos draugijoje atsirado gipsinė figūra, sukeldama nemenką visuomenės sumaištį. “Našlaitis”- sėkmingai rado sau prieglobstį galerijos saugykloje ir pretenzingai įsiterpė į muziejaus dailės eksponatų fondą.
Ekspozicijoje pristatomi darbai gimė įkvėpti jaunatviško maksimalizmo ir polėkio. Juos kuriant laikytasi šūkio: Nėra nieko neįmanomo! Į ąžuolinę lentą galima įkalti stiklinį vinį, o iš debesų nuleisti kopėčias. Čia rodomi kūriniai tai – reakcija į aplinką, problemas, su kuriomis susiduriame: beprotišką, kasdien “suvartojamos” informacijos kiekį, savojo identiteto paieškas, gyvenimiškus sunkumus, abejojimą progresu, susiformavusius stereotipus, gyvenimo šabloniškumą, mechaniškumą... Hiperbolizuodami ir ironizuodami jaunieji menininkai, kūrybos pagalba, išreiškia savo kritišką poziciją, aktyvią reakciją į egzistuojančią situaciją. Kiekvieno kūrinio idėja, tai savotiška ir individuali protesto forma, kuri neigia visuotinai priimtinas tiesas, fizikinius dėsnius ir stengiasi atskleisti gyvenimo paradoksus. Paroda - kaip ir jauno žmogaus pasaulis - įvairi, veržli, netelpanti rėmuose, siekianti ir kylanti aukštyn, trokštanti reformuoti ir keisti.

Parodoje dalyvauja:

Skuptoriai: Lukas Šiupinskas, Laura Šėrytė, Donatas Beniulis, Artūras Žilinskas.

Stiklininkai: Paulius Rainys, Gintarė Stašaitytė, Aida Durneikaitė, Evelina Januškaitė.

Anotaciją parengė: Aistė Čingaitė, Aistė Kniuraitė.

© Stiklo Menas 2008-2012
info@stiklomenas.lt