English

 

Remėjai:




Valmantas Gutauskas "Dvyniai"
Istorija

Lietuvos XX a. II pus?s - XXI a. prad?ios meninio stiklo raida

2009 01 10

Straipsnyje siekiama apra?yti profesionalaus dekoratyvinio stiklo menin? mokykl? bei raid?, nesigilinant ? sen?j? istorin? dirbtuvi? ir manufakt?r? stikl?, daryt? Lietuvos ir Lenkijos valstyb?je, bei Lietuvos vitra?o pasiekimus. Pavieniai meninio stiklo specialyb?s edukaciniai bandymai Lietuvoje prasid?jo dar Kauno meno mokyklos tradicijas prat?susiame Kauno valstybiniame taikomosios ? dekoratyvin?s dail?s institute XX a. penktajame ? ?e?tajame de?imtmetyje. Oficialiai ?steigtos meninio stiklo specialyb?s ?ia dar nebuvo, ta?iau institute dirb?s prof. Stasys U?inskas bei jo mokin?s F. U?inskait? ir V. Bla?yt? band? ne tik vitra?o, bet ir kitokias stiklo technikas. Palaipsniui ?ie menininkai ?m?si kurti dekoratyvinius stiklo indus (daugiausiai ? vazas), naudodamiesi Kauno ?Aleksoto? stiklo fabrike ?sirengta asmenine baze. ?i? dailinink? tapybiniame ind? dekore atsispind?jo gana ?vairi? motyv? bei stilistik? skal?. ?ia buvo galima ??velgti S. U?insko prie?karyje pam?gto modernizmo (labiausiai ? konstruktyvizmo) atgarsius, lietuvi? liaudies meno motyv? stilizacij?, socialistinio realizmo tematines aktualijas, o kiek v?liau (septintajame de?imtmetyje) ir dizaini?ko, abstraktaus dekoro tendencij?, ypa? i?ry?k?jusi? F. U?inskait?s, V. Bla?yt?s, J. U?inskait?s darbuose.


Stasys U?inskas. "Sportininkai" 1962m.

Kitas dekoratyvinio stiklo dailinink? pagaus?jimo ir aktyvesn?s k?rybin?s veiklos Lietuvoje etapas, susietas su Vilniaus dail?s institute, 1961 m. fragmenti?kai ?steigta meninio stiklo specialybe, kuri ?teisinta, siekiant nuosekliau ir visapusi?kiau vystyti stiklo men?. Tuo metu stiklininkyst?s takoskyra Lietuvoje tapo gana akivaizdi. Vitra?o k?r?jai ?alyje rengti jau ne vienerius metus, tuo tarpu dekoratyvinio stiklo dailinink? tebuvo vienas kitas. ? naujai pasklebt? meninio stiklo specialyb? 1961 m. buvo priimti tik trys studentai: Gra?ina Did?i?naityt?, Anita ?l?gel ir Bronius Bru?as. Pirm?ja j? d?stytoja tapo jau min?ta stiklo dailinink? J. U?inskait?, su ?iuo kursu dirbusi 1961 ? 1963 m. ir b?simuosius stiklininkus orientavusi dekoratyvini? ind? graviravimo linkme. J. U?inskait? buvo ne tik ?sisavinusi savo t?vo S. U?insko stiklininkyst?s pamokas, bet ir baigusi meninio stiklo specialyb? Estijoje. Besimokydama Taline ji gerai susipa?ino su ten populiaria stiklo rai?ymo technika, beje, praeityje, gausiai naudota Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s stiklo manufakt?rose. ?iuolaikiniai stiklo specialistai gal?jo atgaivinti ir prat?sti ??, m?s? ?alyje istorines tradicijas tur?jus? dekoravimo b?d?, stiklo k?riniams suteikiant? ypating? rafinuotum?, prabang? bei apdailos gro??. Deja, dail?s institute neturint jokios stiklo mokymosi baz?s, min?tos technikos nebuvo galima pilnai ?sisavinti. 1964 ? 1965 m. J. U?inskait? i?vyko sta?uotis ? ?ekoslovakij? ir stiklo studentai neteko savo d?stytojos, vienos i? nedaugelio Lietuvoje dekoratyvinio stiklo specialist?s.


Vitalija Bla?yt?. Vaza su etnografiniu motyvu. VII de?imtmetis

1962 m. vietoje vitra?o nutarta antr? kart? surinkti dekoratyvinio stiklo student? kurs?. Deja, meninio stiklo pagrindai ?iems studentams d?styti dar trumpiau ? vos dvejus semestrus. Negav? pakankam? kompozicini? bei technini? ?ini?, bevei visi ?ios laidos absolventai (Algirdas Dovyd?nas, Henrikas Kul?ys, R?ta Katili?t? ir kiti) diplominius darbus atliko vadovaujami ?inom? vitra?o meninink? Algimanto Sto?kaus bei Kazimiero Mork?no ir pasuko vitra?o arba tapybos kryptimi, o d?l d?stytoj? stokos bei nesamos stiklo mokymo baz?s ? meninio stiklo specialyb? nuspr?sta daugiau student? nebepriimti.
Ir vis tiktai dalis i? jau studijuojan?i? jaunuoli? pageidavo gintis dekoratyvinio stiklo baigiamuosius darbus ir ?gyti stiklininko diplom?. ?iems asmenims vadove nuspr?sta pakviesti stiklo specifik? puikiai i?maniusi? est? dailinink? - Silvi? Raudvee. Jos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Baigusi studijas Taline, S. Raudvee ilg? laik? dirbo Baltarusijos ?Nemano? stiklo fabrike, kuriame lietuvi? studentai (G. Did?i?naityt?, A. ?l?gel, B. Bru?as, A. ?ilys) ir atliko gamybin? praktik? bei suk?r? diplominius darbus. ?ie keli stiklo entuziastai, nors ir susid?r? su technin?s baz?s Lietuvoje nebuvimu, vis? gyvenim? liko i?tikimi meninio stiklo sri?iai. Ypa? i?gars?jo G. Di?i?naityt? ir A. ?ilys: a?tuntajame ? devintajame de?imtmetyje jie laikyti pagrindiniais Lietuvos stiklo meno atstovais. Pirmieji ?i? autori? darbai buvo gana gili? spalvini? ton?, grind?iami lietuvi? liaudies motyv? (daugiausiai ornament?, skulpt?r?li?) panaudojimu ind? dekore.
Ne?i?rint jau aptart? pirm?j? stiklo meninink? individuali? pasiekim?, esmingiau stiklo meno mokykla Lietuvoje prad?jo formuotis tik a?tuntojo de?imtme?io antrojoje pus?je. ?iame laikotarpyje i?ry?k?jo ?enklesni dekoratyvinio stiklo edukaciniai ir k?rybiniai  poky?iai. A?tuntojo de?imtme?io viduryje stiklo specialyb? prad?ta d?styti buvusiame Kauno St. ?uko taikomosios dail?s technikume.


Algimantas Sto?kus. Stiklo plastika. VIII de?imtmetis

Stiklo pl?tot? Lietuvoje dar labiau suintensyv?jo devintajame de?imtmetyje, kuomet Vilniaus dail?s instituto Kauno Taikomosios dail?s skyriuje (dabar Vilniaus dail?s akademijos Kauno dail?s fakultetas. pagaliau buvo ?steigtos auk?tosios meninio stiklo specialyb?s studijos. Galima teigti, jog nuo tada ir prasid?jo lietuvi? dekoratyvinio stiklo intensyvios raidos etapas.
Tai, kad ?i specialyb? atsirado Kaune, l?m? du faktoriai. Pirma, 1979 m. jau nuo 1959 m. Kaune veik?s Vilniaus dail?s instituto vakarinis skyrius  persik?l? ? naujai ?rengtus r?mus, kuriuose atsirado galimyb? pl?stis, atidaryti dienines studij? programas. Viena j? ir buvo stiklo specialyb?s programa, prad?ta tais pa?iais - 1979 m. Antra aplinkybe galima laikyti tai, kad ?is filialas formuotas kaip pramonin?s dail?s fakultetas, orientuotas ? dizaino specifik?, pritaikomosios paskirties men?, o Lietuvos stiklo pramon?je dizaineri? stoka ir poreikis tuo metu buvo akivaizdus.
1982 ? 1983 m. Kauno taikomosios dail?s skyri? performuojant ? Kauno pramonin?s dail?s fakultet?, grie?tai nubr??ta mokymo kryptis, palaikanti dekoratyvin?s dail?s specialist?, galin?i? dirbti pramon?je, rengim?. Tai koregavo mokymo programas, studij? u?duotis akivaizd?iai orientavo racionalia, dizaini?ka linkme, skatino masin?s gamybos bei interjerui skirto utilitaraus stiklo pob?d?: projektuotos vazos, sietynai, dekoratyvin?s stiklo plok?t?s, o daugiausiai ?vair?s servizai, kai kurie, i? ties?, tap? pramonin?s gamybos etalonais.
Fakultete stiklo specialyb? d?st? G. Did?i?naityt? (bet tik metus), A. Binkis, V. Janulionis.


Gra?ina Did?i?naityt? "Vilniaus rytme?iai" VIII de?imtmetis

Devintojo de?imtme?io antrojoje pus?je tiek pa?i? d?stytoj?, tiek j? student? k?riniuose pasteb?tas aktyvesnis siekis i?silaisvinti i? funkcionalaus pob?d?io k?rybos ir i?bandyti skulpt?rin?s, vis? pirma, abstrak?ios stiklo plastikos keli?. ?i? tendencij? paskatino lietuvi? taikomojoje dail?je tolyd?io plintantis vaizduojamumas, o taip pat tuo metu u?sienyje itin populiari ?ekoslovak? abstraktaus minimalistinio stiklo meno pakraipa.
Pasikeitus ideologinei bei kult?rinei situacijai de?imtojo de?imtme?io prad?ioje, stiklo specialyb?s mokymo programoje palaipsniui atsisakyta pramonin?s dail?s pakraipos prioriteto. ?enklesn?s naujov?s prasid?jo, stiklo d?stymui pasitelkus jaunus specialistus, to paties Kauno fakulteto absolventus Valmant? Gutausk?, Ar?n? Daug?l?, Jauni? Kaubr? (kiek v?liau ? R. Mulevi?i?t?).


Jaunius Kaubrys "?sibrov?lis" 1999m.

B?tent ?ie menininkai orientavosi ? u?sienyje jau kelis de?imtme?ius populiar? ir nuo fabrikin?s gamybos nepriklausom? studijinio stiklo jud?jim?, sek? pasaulines meninio stiklo vystymosi tendencijas, propagavo skulpt?rinio pob?d?io stiklinink? rai?k?, neretai susiet? su groteski?ku, ironi?ku pasaul?vaizd?iu, asociatyvia plastikos deformacija. Studentams ?ie d?stytojai skyr? naujas u?duotis, perteik? teori?kai ?inomas, bet Lietuvoje dar nevartotas stiklo technikas, kurios pakeit? stiklo k?rini? menin? vaizd? id?jos, formos, stikli?kumo ir kitais at?vilgiais. 1995 ? 1996 m. Kauno fakultete ?steigta profesionali stiklo studija, kardinaliai pagerino stiklo specialyb?s d?stytoj? bei student? k?rybos bei darbo s?lygas, l?m? originalesn? k?rini? med?iagi?k?j? i?rai?k?: kursiniams bei diplominiams darbams prad?tas naudoti ?vairesn?s kokyb?s stiklas bei skirtingi jo apdorojimo b?dai - p?timo, liejimo ? form?, moliravimo, pâte de vérre, prikepinimo, ?alto apdorojimo (graviravimo, nuodijimo, ?lifavimo, poliravimo) technikos, archai?ki stiklo gavybos metodai. Min?t? sud?ting? technik? ?valdymas prapl?t? individualias dailinink? stilistines galimybes, papild? stiklo k?rini? menin? vaizd? asociatyviais, vien stiklo med?iagai b?dingais rai?kos bei vizualiniais efektais: stiklo optika, blizgan?io ir matinio stiklo, plon?, a??ri?k? sieneli? ir storos stiklo mas?s deriniais, grubaus fakt?rinio ir lygaus, ?lifuoto pavir?iaus kontrastais.


Valmantas Gutauskas. ?viestuvas Jungtini? Taut? Lietuvos sal?je, ?enevoje, ?veicarijoje. 2003 m.

2000 m. fundamentali? kar?to stiklo apdirbimo studij? Panev??yje ?steig? dailininkas Remigijus Kriukas. Tai tapo gana svarbiu ?vykiu ?iuolaikin?s Lietuvos stiklininkyst?s istorijoje. Baig?s stiklo specialyb? Kauno fakultete ir nema?ai met? dirb?s Panev??io stiklo fabrike, ?is viduriniosios kartos stiklo menininkas nusprend? vadovautis u?sienio ?ali? analogais ir, palaikant studijinio stiklo apdirbimo id?j?, kurti personalin?je dirbtuv?je. Joje buvo ?gyvendinami ne tik serijiniai bei autoriniai paties R. Kriuko darbai, bet prad?ti stiklo meno simpoziumai, praktikas atliko ir Kauno fakulteto stiklo specialyb?s studentai.


Irina Borodina. "In memoriam Aleksotas" 2008 m.

?iandienin? Vilniaus dail?s akademijos Kauno dail?s fakulteto stiklo katedros programa orientuojama tiek ? stiklo dizaino, tiek ? vaizduojamosios stiklo plastikos pasiekimus, studijuojan?iuosius ji skatina ie?koti unikali? autorini? stiklo k?rybos b?d? ? tematikos, formos, r??i? bei technik? lygmenyse. Individualia studij? kryptimi palaikomas student? gilinimasis ? taikom?j? ar gryn?j? - art stiklo srit?. Ypa? pl?totos stiklo plastikos bei stiklo panaudojimo konceptualiajame mene galimyb?s. Taigi stiklo specialyb?s baigiam?j? k?rybini? darb? meninis charakteris, lyginant su XX a. paskutiniaisiais de?imtme?iais, yra gana ?enkliai pasikeit?s: jaunosios kartos meninink? k?riniuose skleid?iasi platesnis menini? id?j? laukas, da?niausiai pasirenkamos skulpt?rin?s bei postmodernistin?s i?rai?kos priemon?s, puosel?jamos autorin?s technikos bei individuali stilistika. (A. Palio, I. Borodinos, E. Kartanait?s, ?. Navikait?s, A. Andrulevi?ien?s, J. Poci?t?s, I. Stulgait?s, ir kit? absolvent? darbai). Siekiant platesnio stiklo meninink? akira?io gausiai dalyvaujama tarptautin?se stiklo meno parodose, simpoziumuose, nuo 2000 m. tarptautin?s stiklo parodos prad?tos pastoviai rengti ir Lietuvoje (turima galvoje tarptautin? stiklo meno paroda ?Vitrum Balticum?). Akivaizdu, kad ?iandienin? meninio stiklo mokykla orientuojasi ? svarbiausius pasaulinius meninio stiklo pasiekimus. ?ie prioritetai, o taip pat vaizduojamojo bei konceptualaus meno ?taka mokymo u?duo?i? formulavimui bei geresn?s mokymosi s?lygos nul?m? naujus jaunosios stiklinink? kartos menini? k?rini? bruo?us: antiutilitarum?, menin?s rai?kos individualum?, skulpt?rinio prado sustipr?jim?, postmodernistinio m?stymo sklaid?, lietuvi?k? stiklo meno mokykl? priartino prie pasaulyje besiskleid?ian?i? stiklo meno aktualij?.

Dail?tyrinink?, dr. Raimonda Kogelyt? - Simanaitien?

© Stiklo Menas 2008-2014
info@stiklomenas.lt